HerbaslogoLietuvos apeliacinis teismas

Civilinės bylos

Kokias civilines bylas nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas?

 

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų ar nutarčių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1, 3 dalys).

 

Kuo skiriasi apeliacinis skundas nuo atskirojo skundo?

 

Apeliaciniai skundai gali būti paduodami dėl apygardos teismo sprendimų, kuriais byla išnagrinėjama iš esmės, o atskirieji skundai – dėl tarpinių apygardos teismo nutarčių, kurias tiesiogiai įvardija CPK (pavyzdžiui, dėl nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis), dėl nutarties, priimtos bylinėjimosi išlaidų klausimu (CPK 100 straipsnis), arba nutarčių, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

 

Kas gali apskųsti apygardos teismų sprendimus civilinėje byloje?

 

Apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305, 338 straipsniai). Dalyvaujantys byloje asmenys yra (CPK 37 straipsnio 2 dalis):


  • šalys (ieškovas ir atsakovas);
  • tretieji asmenys;
  • asmenys, pareiškę ieškinį ar pareiškimą CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka (prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti asmenys, įstatymų numatytais atvejais pareiškę ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti);
  • pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose;
  • CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai;
  • visų šių asmenų atstovai.

 

Ar visi apygardos teismų sprendimai yra skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui?

 

Apeliacine tvarka apeliaciniu skundu gali būti skundžiami visi pirmosios instancijos (apygardos) teismų sprendimai dėl ginčo esmės.


Apeliacine tvarka negali būti apskųstas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas (CPK 303 straipsnis).


Apeliacine tvarka atskiruoju skundu gali būti skundžiamos pirmosios instancijos (apygardos) teismo nutartys atskirai nuo teismo sprendimo (CPK 334 straipsnio 1 dalis):


  • CPK numatytais atvejais;
  • kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.


Kokia yra apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo tvarka ir terminai?

 

Apeliacinis (atskirasis) skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas (nutartis) yra skundžiamas (CPK 310, 335 straipsniai).


Apeliacinis skundas dėl apygardos teismo sprendimo gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis).


Atskirasis skundas dėl apygardos teismo nutarties gali būti paduodamas (CPK 335 straipsnis):


  • per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, jeigu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka;
  • per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, jeigu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka.

 

Kokios yra apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo termino praleidimo pasekmės?

 

Jeigu apeliacinis (atskirasis) skundas paduodamas praleidus įstatyme nustatytus procesinius terminus (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis) ir šis terminas neatnaujinamas, pirmosios instancijos teismas, per kurį kreipiamasi į apeliacinės instancijos teismą, priima motyvuotą nutartį tokio apeliacinio (atskirojo) skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 338 straipsnis).


Jeigu terminai praleisti dėl svarbių priežasčių ir nėra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas, apelianto prašymu, gali praleistus terminus atnaujinti (CPK 307 straipsnio 2-3 dalys, 338 straipsnis, 78 straipsnis). Nutartis, kuria apelianto prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 78 straipsnio 6 dalis).

 

Ar apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo gali jį keisti (papildyti) ar skundo atsisakyti?

 

Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).


Apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, o jeigu skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka – iki teismo posėdyje paskelbiamos baigiamosios kalbos, – turi teisę atsisakyti skundo. Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jeigu skundo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu teismas apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymą priima, procesas yra nutraukiamas. Tokiu atveju apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo negali jo paduoti pakartotinai. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 308 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis).


CPK taip pat nustato teisę prisidėti prie apeliacinio skundo, kuria gali pasinaudoti byloje dalyvaujantys asmenys, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, paduodami rašytinį pareiškimą per pirmosios instancijos teismą. Prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309, 338 straipsniai).

 

Kokius reikalavimus turi atitikti apeliacinis (atskirasis) skundas civilinėje byloje?

 

Apeliaciniame (atskirajame) skunde, kaip ir kiekviename teismui pateikiamame procesiniame dokumente, turi būti nurodyta:


  • teismo, kuriam paduodamas apeliacinis (atskirasis) skundas, pavadinimas;
  • apeliacinio (atskirojo) skundo surašymo data;
  • dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);
  • procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.


Jeigu apeliacinį (atskirąjį) skundą paduoda atstovas, skunde turi būti nurodyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jei byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.


Už apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantį asmenį, kuris negali pasirašyti, skundą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantis asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo skundo.


Be minėtų bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta:


  • skundžiamas sprendimas (nutartis) ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs tą sprendimą (nutartį);
  • konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
  • ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis;
  • kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;
  • apelianto prašymas (apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas);
  • apelianto prašymas nagrinėti bylą (atskirąjį skundą) žodinio proceso tvarka, jei jis to pageidauja;
  • priedai, pridedami prie pateikiamo apeliacinio (atskirojo) skundo (apeliacinio (atskirojo) skundo ir jo priedų pateikiama tiek kopijų, kiek byloje yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis (atskirasis) skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 311 straipsnis));
  • apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodančio asmens parašas;
  • kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Už kitus atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis).


Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).


Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

 

Kaip yra nagrinėjama civilinė byla Lietuvos apeliaciniame teisme?

 

Apeliacinių (atskirųjų) skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo ir atsiliepimų į skundus priėmimo klausimą visuomet sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315-318 straipsniai). Priėmus skundą, pareiškimus dėl prisidėjimo prie skundo ir atsiliepimus į skundą arba pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminui, byla persiunčiama apeliacinės instancijos teismui, kuriame sudaroma teisėjų kolegija (arba skiriamas bylą nagrinėsiantis vienas teisėjas), nustatoma įvyksiančio teismo posėdžio data ir apie ją pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.


Apeliacine tvarka bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija (CPK 62 straipsnio 3 dalis).


- Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.


Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.


Įstatymo numatytais atvejais atskirus procesinius veiksmus gali atlikti vienas teisėjas (CPK 304 straipsnis).


Apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje) (CPK 319 straipsnio 3 dalis, 321 straipsnis).


Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).


Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka. (CPK 319 straipsnio 3 dalis).


Apeliaciniame teisme bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus CPK 9 straipsnyje numatytus atvejus.


Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimamas peržengiant apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).


Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).


Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

 

Kokį sprendimą (nutartį) gali priimti Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą?

 

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinį skundą, turi teisę (CPK 326 straipsnio 1 dalis):


  • pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;
  • pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.


Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę nutartimi (CPK 337 straipsnis):


  • palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
  • pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.


Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.


Informaciją atnaujino: Sistemos Administratorius
Informacija atnaujinta: 2012-02-21 15:20

 

 

 

Jei susidūrei su korupcija, pranešk STT!
 
 

Gerbiami svetainės lankytojai,

Sveikiname apsilankius Lietuvos apeliacinio teismo internetinėje svetainėje. Tikimės, kad svetainėje skelbiama infomacija bus Jums įdomi ir naudinga. 

Informacija apie bylas teikiama:

Tel. 8 70 663 685


Atstovas ryšiams su visuomene

Vilma Budėnienė

Tel. 8 70 663230

Mob. tel. +370 688 54040

vilma.budeniene@apeliacinis.lt


Adresas

Gedimino pr. 40/1
LT-01503 Vilnius
Tel. (8 70) 663 685
Faks. (8 70) 663 060
El. paštas:

apeliacinis @ apeliacinis.lt

apeliacinis @ teismas.lt

 

Kodas 191831183

 

Teisinė forma: 
Valstybės biudžetinė įstaiga.
Duomenys apie 
Lietuvos apeliacinį teismą 
kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre.

Surask mus Facebook'e

 
Viso apsilankė:2853741Šiandien:940Dabar naršo:9