Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos apeliacinis teismas
lt
En

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje

Kokius prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas?

 

Lietuvos apeliacinis teismas pirmąja instancija nagrinėja prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat prašymus dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus.

 

Tokia pat tvarka pripažįstamos ir užsienio teismų patvirtintos taikos sutartys civilinėse bylose ir užsienio teismų civilinėse bylose priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.

 

Kas gali paduoti prašymą dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje?

 

Prašymą dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti taip pat prašymą dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą Lietuvos Respublikoje gali paduoti bet kuris asmuo, suinteresuotas to užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimu ir (arba) leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 811 str. 1 d.).

 

Kokie užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje nereikalauja pripažinimo (pripažįstami automatiškai, nesikreipiant į Lietuvos apeliacinį teismą)?

 

Nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas (CPK 809 str. 2 d.).

 

Netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros pripažįstami ir įsiteisėję užsienio teismo sprendimai dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, kurių pagrindu keičiami ir atnaujinami civilinės būklės aktų įrašai Lietuvos Respublikoje. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą CPK 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu (CPK 809 str. 3 d.). Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų apskaita vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos taisyklių X skyrių:

 

„X. UŽSIENIO VALSTYBĖJE NUTRAUKTŲ SANTUOKŲ APSKAITA

87. Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybėje nutraukę santuoką, privalo santuokos nutraukimą įtraukti į apskaitą savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokos nutraukimas įtraukiamas į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

88. Užsienio valstybėje nutrauktą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiamas įsiteisėjęs užsienio valstybės teismo sprendimas nutraukti santuoką arba ištuokos liudijimas.

89. Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus. Jeigu vienas iš sutuoktinių, nutraukusių santuoką užsienio valstybėje, yra miręs, santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą įtraukiamas įrašant atkurtąjį santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimą.

90. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data.“

 

Automatiškai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažįstamas bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės (išskyrus Danijos Karalystę) teismo sprendimas iškelti bankroto bylą, sprendimas, susijęs su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas. Teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo pripažįstamas be tolesnių formalumų (2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16, 25 str.).

 

Lietuvos Respublikoje be specialios teisenos pripažįstami ir pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo Armėnijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Kazachstano Respublikos, Ukrainos Respublikos, Uzbekistano Respublikos, Moldovos Respublikos ir Rusijos Federacijos globos ir rūpybos bei kitų teisingumo įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose (Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 51 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 49 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 49 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 51 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 49 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 str. 2 d.).

 

Baltarusijos Respublikos teisingumo įstaigų priimti ir įsiteisėję sprendimai, pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo, pripažįstami Lietuvos Respublikoje be specialios teisenos: 1) jeigu Lietuvos Respublikos teismai anksčiau nepriėmė šioje byloje įsiteisėjusio sprendimo; ir 2) jeigu pagal teisinės pagalbos sutartį su Baltarusijos Respublika, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Analogiškos nuostatos taikomos ir sprendimams dėl globos ir rūpybos, dėl santuokos nutraukimo, priimtiems kompetentingų Baltarusijos Respublikos įstaigų (Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 53 str.).

 

Kokia tvarka kreiptis dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje?

 

Kreipiantis dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliaciniam teismui reikia pateikti prašymą pripažinti ir (arba) leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje tą konkretų užsienio teismo arba arbitražo sprendimą.

 

Prašyme dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo civilinėje byloje pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje būtina nurodyti (CPK 111-114, 805, 811 str.):

 

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimą – Lietuvos apeliacinis teismas;

 

2) suinteresuotųjų asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie yra žinomi), gyvenamąsias vietas, o tais atvejais, kai suinteresuotieji asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, kodus,atsiskaitomųjų sąskaitų numerius(jeigu jie žinomi)ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie yra žinomi);

 

3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdą, adresą pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;

 

4) procesinio dokumento pobūdį ir dalyką – prašymądėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje;

 

5) aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes;

 

6) priedus pridedamus prie pateikiamo prašymo;

 

7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašą ir jo surašymo datą.

 

Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo (arbitražo) sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.

 

Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 str.), vietoj pareiškėjo adreso Lietuvos Respublikoje gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas, fakso numeris, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, taip pat telefono numeriai (CPK 812 1 str. 1 d., įsigaliosianti 2013 m. sausio 1 d.).

 

Jeigu prašymą teismui pateikia atstovas, jame nurodomi duomenys apie atstovą (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), ir turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas.

Pažymėtina, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą Lietuvos Respublikos teisme gali būti tik (CPK 56 str. 1 d.):

 

1) advokatai;

 

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

 

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

 

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

 

5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

 

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

 

7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

 

Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, be CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

 

Prie prašymo dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje reikia pridėti:

 

1) prašomą pripažinti užsienio teismo arba arbitražo sprendimą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą šio sprendimo vertimą į lietuvių kalbą;

 

2) patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, su patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (užsienio arbitražo sprendimams – nebūtina);

 

3) įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką su patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą;

 

4) arbitražinę išlygą arba susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, kai kreipiamasi dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo;

 

5) prašymo ir jo priedų nuorašus tokiu skaičiumi, kiek yra suinteresuotų asmenų, neskaitant pareiškėjo;

 

6) į anglų arba kitą suinteresuotiems asmenims suprantamą kalbą išverstą prašymą ir jo priedus, jeigu suinteresuoti asmenys nemoka lietuvių kalbos.

 

Užsienio teismų sprendimų ir kitų oficialių užsienio institucijų dokumentų autentiškumas turi būti patvirtintas konsulinio legalizavimo žymomis, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma pripažinti užsienio valstybės, kuri yra 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo dalyvė, teismo sprendimą (CPK 807 str., 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 str.). Tokių užsienio valstybių teismų sprendimų ir oficialių užsienio institucijų dokumentų autentiškumas turi būti patvirtintas Apostille.

 

Europos Sąjungos valstybių narių, kurioms galioja Reglamentų nuostatos, teismai arba kompetentingos institucijos išduoda Europos Sąjungos reglamentuose nurodytas specialias pažymas, patvirtinančias sprendimo autentiškumą bei jo įsiteisėjimą.

 

Jeigu suinteresuoti asmenys gyvena užsienio valstybėje, kuri remiantis savo vidaus įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis nustačiusi mokestį už Lietuvos teismų siunčiamų procesinių dokumentų oficialų įteikimą (pavyzdžiui, JAV, Kanadoje ir kt.), kreipiantis dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT62 7044 0600 0028 6878, AB SEB Vilniaus banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas BIC CBVI LT 2X (įplaukos priimamos litais, doleriais ir eurais) reikia įmokėti užstatą Lietuvos apeliacinio teismo siųstinų procesinių dokumentų įteikimo minėtiems suinteresuotiems asmenims išlaidoms padengti. Užstato dydis priklauso nuo užsienio šalies nustatytų įkainių ir banko taikomo komisinio mokesčio už tarptautinę pinigų perlaidą. Pareiškėjas, pageidaujantis Lietuvos apeliacinio teismo procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims įteikti asmeniškai (CPK 117 str. 2 d.), turi Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti atitinkamą prašymą.

 

Kreipiantis dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir šeimos bylose, teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje taikomi reikalavimai, nustatyti šiose dvišalėse sutartyse, kurie gali skirtis nuo aukščiau nurodytų reikalavimų. Šiose sutartyse gali būti nustatyta konsulinio legalizavimo panaikinimas, galimybė pateikti dokumentus surašytus ne lietuvių kalba ir pan. Su šiomis sutartimis galima susipažinti čia.

 

Prašymai dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 811 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d.).

 

Prašymą su priedais Lietuvos apeliaciniam teismui galima pristatyti tiesiogiai arba atsiųsti paštu: Lietuvos apeliacinis teismas, Gedimino pr. 40/1, LT-01503 Vilnius, Lietuva (Lithuania).

 

Kaip nagrinėjamas prašymas dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje?

 

Prašymai dėl užsienio teismų (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, bet ne Daniją) ir arbitražų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti nagrinėjami vieno teisėjo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

 

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, taip pat turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Pranešime nustatomas terminas pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimą į prašymą dėl užsienio teismo arbitražo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti. Pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat gali sužinoti Lietuvos apeliacinio teismo interneto svetainės viešoje posėdžių tvarkaraščių paieškoje arba Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus raštinėje tel. (370 70) 662 761, el. paštas: loreta.romanovskiene@apeliacinis.lt.

 

Spręsdamas dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinis teismas netikrina sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 810 str. 4 d.), bet tik patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnyje bei tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų atsisakyti užsienio teismo arba arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir (arba) leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

 

Jeigu pareiškėjo prašymas paduotas nesilaikant CPK ar Lietuvos sudarytose tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, teismas gali prašymą pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą. Teismas gali nustatyti terminą prašymo formos arba turinio trūkumams ištaisyti (CPK 115 str.), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 str.). Per teismo nustatytą terminą trūkumų neištaisius, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas (CPK 812 str. 5 d.).

 

Pagal CPK 812 1 str. 2 d., įsigaliosiančią 2013 m. sausio 1 d. be numatytų atvejų, teismas gali nustatyti terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str.), jeigu pareiškėjas nurodė elektroninio pašto adresą, fakso numerį, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.

 

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai civilinėse bylose pripažįstami (leidžiami vykdyti) Lietuvos Respublikoje rašytinio proceso tvarka vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo. Pirmajame etape pripažįstant Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą apie prašymo nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme suinteresuotiems asmenims nepranešama. Šioje stadijoje tik patikrinama, ar prašymas pripažinti (leisti vykdyti) Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Jeigu jis šių reikalavimų neatitinka, pareiškėjo prašoma per teismo nustatytą terminą pašalinti trūkumus, kai pareiškėjas nurodė adresą korespondencijai Lietuvoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresą, o jeigu jis šių duomenų nenurodė, prašymas pripažįstamas nepaduotu arba paliekamas nenagrinėtas. Nustačius, kad prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas pripažįstamas (jį leidžiama vykdyti) Lietuvos Respublikoje netikrinant, ar egzistuoja Europos Sąjungos reglamentuose nustatyti pagrindai atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą.

 

Jeigu suinteresuoti asmenys nesutinka su aukščiau nurodyta tvarka priimta teisėjo nutartimi dėl Europos Sąjungos valstybės narės sprendimo pripažinimo (leidimo vykdyti), jie gali Lietuvos apeliaciniam teismui paduoti prašymą peržiūrėti šią nutartį per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, o jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties nuorašo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Prašymą peržiūrėti vienasmenišką Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartį dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo (leidimo vykdyti) Lietuvos Respublikoje nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį negali įeiti peržiūrimą nutartį priėmęs teisėjas. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pranešimais pranešus suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 str. 6 d.).

 

Kokias nutartis Lietuvos apeliacinis teismas priima išnagrinėjęs prašymą dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo pripažinimo? Per kiek laiko jos įsiteisėja? Kokiais terminais jas galima apskųsti?

 

Išnagrinėjęs prašymą dėl užsienio teismo (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, bet ne Daniją) arba arbitražo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas gali priimti tokias nutartis:

 

  • Sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje,
  • Sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikoje,
  • Sprendimą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje,
  • Sprendimą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje,
  • Prašymą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje patenkinti iš dalies (pripažinti ir (arba) leisti vykdyti tik dalį užsienio teismo (arbitražo) sprendimo ir pan.),
  • Prašymą palikti nenagrinėtą,
  • Nutraukti bylą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis užsienio teismo (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) arba arbitražo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimu įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 812 str. 1 d.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka priimta nutartis Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo (leidimo vykdyti) Lietuvos Respublikoje klausimu įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas. Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties nuorašo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

 

Išnagrinėjęs prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka priimtą nutartį dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo (leidimo vykdyti) Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinis teismas gali priimti tokias nutartis:

 

  • Prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo patenkinti,
  • Prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo patenkinti iš dalies,
  • Prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo atmesti,
  • Procesą dėl nutarties peržiūrėjimo nutraukti,
  • Prašymą pripažinti nepaduotu nepašalinus trūkumų ir jį grąžinti pareiškėjui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka priimtą nutartį dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo (leidimo vykdyti) Lietuvos Respublikoje įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarties priėmimo (CPK 345 str.).