Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos apeliacinis teismas
lt
En

Lietuvos apeliacinis teismas šalies teismų sistemoje

Vienu iš reikšmingiausių vis dar tebevykstančios teisinės reformos reiškinių laikytinas savarankiško ir bendro visai šaliai Lietuvos apeliacinio teismo atkūrimas.

 

Atkurtas Lietuvos apeliacinis teismas įsikūrė Vilniuje, Gedimino prospekte 40/1, pastato trečiajame aukšte. Šio pastato, skirto specialiai teismų reikmėms, projektą dar 1890 m. parengė Peterburgo architektas G. Prusakovas, o jo statyba tuo metu vadintame Georgevskio prospekte vyko 1895–1898 m. Anuomet šis pastatas buvo vienas svarbiausių naujų reprezentacinių pastatų ir jame veikė Vilniaus apygardos teismas bei Vilniaus teismo rūmai.

 

 

Kiek vėliau Vilniaus kraštą valdžiusi Lenkijos valdžia Teismų rūmų pastatą perėmė 1921 m. Pastate įsikūrė Apygardos teismas ir Apeliacinis teismas. Sovietų okupacijos laikotarpiu nuo 1940 m. minėtu pastatu naudojosi tuometės valdžios saugumo organai.

 

1994 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 464 nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme turi dirbti 17 teisėjų. Tų pačių metų gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, kurių daugumą sudarė iki 1994 m. gruodžio 31 dienos veikusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Virgilijus Grabinskas, Konstantinas Gurinas, Janina Januškienė, Audronė Jarackaitė, Svajūnas Knizleris, Bronius Pupkovas, Genadijus Slauta (1938 08 03–2003 10 22), Janina Stripeikienė, Artūras Šumskas. Kiti teisėjai iki paskyrimo dirbo apylinkės teismuose: Viktoras Aidukas – Šalčininkuose, Jonas Baškys – Tauragėje, Rimantas Baumilas – Trakuose, Laima Garnelienė – Marijampolėje, Vytas Milius – Druskininkuose, Virgilijus Valančius – Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teisme. Buvę apylinkės teismo teisėjai Antanas Ablingis ir Violeta Ražinskaitė iki paskyrimo Apeliacinio teismo teisėjais dirbo Teisingumo ministerijoje Teismų departamente. 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku paskirtas Vytas Milius, Teisingumo ministro įsakymu apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku paskirtas Virgilijus Valančius, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku Viktoras Aidukas, o nuo 1999 m. vasario 23 d. į šias pareigas paskirta Laima Garnelienė. Nuo 1999 m. gegužės 1 d. pradėjus veikti administracinių teismų sistemai Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus pirmininku buvo paskirtas Kęstutis Lapinskas, anksčiau dirbęs Konstitucinio Teismo teisėju.

 

Per keliolika Lietuvos apeliacinio teismo veiklos metų teisėjų sudėtis labai pasikeitė. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tapus vieninteliu kasaciniu teismu nemažai Apeliacinio teismo teisėjų (Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas, Artūras Driukas, Virgilijus Grabinskas, Janina Januškienė, Gintaras Kryževičius, Egidijus Laužikas, Bronius Pupkovas, Janina Stripeikienė) buvo paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Buvęs Administracinių bylų skyriaus pirmininkas Kęstutis Lapinskas šiuo metu eina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, ankstesnis Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Valančius tapo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku 2003 m. sausio mėnesį paskirtas Artūras Driukas – buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, anksčiau jau dirbęs Lietuvos apeliaciniame teisme. Kai kurie Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai tapo kitų mūsų šalies teismų pirmininkais: Artūras Šumskas – Vilniaus apygardos teismo pirmininku, Algirdas Gailiūnas – Klaipėdos apygardos teismo pirmininku, Jonas Baškys (šiuo metu pensijoje) – Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininku. Keli buvę Apeliacinio teismo teisėjai tebetęsia teisėjo darbą ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas).

Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme dirba 33 teisėjai: teismo pirmininkas Egidijus Žironas; Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė; Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas; 16 teisėjų (neįskaitant pirmininkės) Baudžiamųjų bylų skyriuje: Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė, Rasa Gudžiūnienė, Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris, Aloyzas Kruopys, Rūta Mickevičienė, Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta, Elena Vainienė, Jonas Algimantas Venckus, Linas Žukauskas; 14 teisėjų (neįskaitant pirmininko) Civilinių bylų skyriuje: Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė; Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus, Nijolė Piškinaitė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis.

Teismų įstatymo 67 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Apeliacinio teismo teisėju. Juo gali tapti teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų apygardos ar apygardos administracinio teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Apeliacinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. Kaip ir skiriant kitų teismų teisėjus, dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

1994 m. gegužės 31 d. Teismų įstatyme, kuriame nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija, nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

1996 m. liepos 4 d. Teismų įstatymo pakeitimais Lietuvos apeliaciniam teismui buvo priskirta ir iki tol nebūdinga kasacinio teismo funkcija. Be jau minėtų apeliacinės instancijos teismo funkcijų, Lietuvos apeliacinis teismas tapo kasacinės instancijos teismu apygardos teismų sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems apeliacine tvarka. Ši Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija panaikinta nuo 1999 m. sausio 1 d., kai kasacinio teismo funkcija vietoj Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų sukoncentruota Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas laikinai vykdė ir aukščiausios grandies teismo administracinių teismų sistemoje funkciją. 1999 m. sausio 14 d. priėmus Administracinių teismų įsteigimo įstatymą, nuo 1999 m. gegužės 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme veikė Administracinių bylų skyrius, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio pagrindu buvo apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Aukštesnysis administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, galutinė instancija administracinių bylų teismingumo klausimais. Jis taip pat formavo vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme nustojo veikti nuo 2001 m. sausio 1 d., kai tęsiant administracinių teismų reformą, kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu buvo reorganizuotas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Šiandien Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją reglamentuojančio Teismų įstatymo (2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nurodoma, jog Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Jis taip pat yra vienintelis teismas, nagrinėjantis prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Apeliacinis teismas taip pat atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Tarp kitų priskirtų funkcijų didžiausią vaidmenį atlieka Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko vykdoma apygardų teismų administracinės veiklos priežiūra (Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko teisė išimtiniais atvejais perduoti bylą nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam. Analogiška Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teisė baudžiamajame procese numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje.